1
daiktavardis[C] skaičiuojamas
Asmuo, teikiantis individualų arba nedidelės grupės mokymą, ypač ne per įprastas mokyklos ar universiteto pamokas.
/ˈtuːtər/
Tarimas
Etimologija
Iš vidurinės anglų kalbos tutour, iš senosios prancūzų kalbos tuteur, iš lotynų kalbos tutor, reiškiančio „globėjas“ arba „saugotojas“, iš tueri, reiškiančio „prižiūrėti, saugoti“.
Pavyzdžiai
She hired a tutor to help her son with algebra.
/ʃi haɪrd ə ˈtuːtər tə hɛlp hər sʌn wɪð ˈældʒəbrə/
Ji pasisamdė repititorių, kad padėtų sūnui su algebra.
My history tutor gave me useful feedback on the essay.
/maɪ ˈhɪstəri ˈtuːtər ɡeɪv mi ˈjuːsfəl ˈfiːdbæk ɑn ði ˈɛseɪ/
Mano istorijos repititorius davė man naudingų pastabų apie rašinį.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI