1
daiktavardis[C]
Virtuvės įrankis iš kilpuotų arba susuktų vielų, skirtas maistui plakti, išplakti ar maišyti.
/wɪsk/
Tarimas
Etimologija
Vėlyvoji vidurinė anglų kalba, tikriausiai iš senosios skandinavų kalbos visk, reiškiančio „kuokštas“ arba „ryšulys“; veiksmažodis susiformavo iš daiktavardžio.
Pavyzdžiai
Beat the eggs with a whisk until foamy.
/biːt ði ɛɡz wɪð ə wɪsk ənˈtɪl ˈfoʊmi/
Plakite kiaušinius šluotele, kol suputos.
She reached for the balloon whisk.
/ʃi riːtʃt fər ðə bəˈluːn wɪsk/
Ji ištiesė ranką link balioninės šluotelės.
Sinonimai
Dažni junginiai
Sugeneruota DI