1
daiktavardis[C, U]
Pykčio, susierzinimo ar nepasitenkinimo jausmas arba būsena.
enfádo
Tarimas
Etimologija
Kilęs iš ispanų kalbos enfadar, „supykdyti, suerzinti“.
Pavyzdžiai
Su enfado era evidente.
Su enfádo éra evidénte.
Jo pyktis buvo akivaizdus.
No entiendo tanto enfado por un error pequeño.
No entiéndo tánto enfádo por un errór pequéño.
Nesuprantu tokio susierzinimo dėl mažos klaidos.
Sinonimai
Antonimai
Dažni junginiai
sentir enfado
mostrar enfado
un ataque de enfado
un gesto de enfado
causar enfado
Sugeneruota DI