1
daiktavardis[U]; moteriškosios giminės daiktavardis, bet vienaskaitoje dažnai vartojamas su el: el hambre; būdvardžiai lieka moteriškosios giminės: mucha hambre
Fizinis maisto poreikis arba noras valgyti; alkis.
hámbre
Tarimas
Etimologija
Iš lotynų faminem, kilusio iš fames, reiškiančio „alkis“.
Pavyzdžiai
Tengo hambre después del viaje.
Téngo hámbre después del viáje.
Po kelionės buvau alkanas.
El niño lloraba de hambre.
Él níño llorába de hámbre.
Vaikas verkė iš bado.
Sinonimai
Dažni junginiai
tener hambre
pasar hambre
morirse de hambre
quitar el hambre
hambre voraz
Sugeneruota DI