satisfecho

Patenkintas, apsidžiaugęs ar ramus, nes jo lūkesčiai, norai ar poreikiai buvo patenkinti.

Etimologija

Iš ispanų satisfacción, galiausiai iš lotynų satisfacere, „patenkinti“, o būtojo kartinio dalyvio forma paveikta lotynų satisfactus.

Dažni junginiai

Prisivalgęs arba sotus po valgymo; nebealkanas.

Etimologija

Iš ispanų satisfacer, galiausiai iš lotynų satisfacere, „patenkinti“, o būtojo dalyvio forma paveikta lotynų satisfactus.

Dažni junginiai

Įvykdytas, padengtas arba įgyvendintas, ypač skolos, mokėjimo ar įsipareigojimo atžvilgiu.

Etimologija

Iš ispanų satisfacer, galiausiai iš lotynų satisfacere, „tenkinti“, o būtojo dalyvio forma paveikta lotynų satisfactus.

Dažni junginiai

Veiksmažodžio satisfacer būtojo kartinio laiko dalyvis: patenkintas, įgyvendintas arba pasiektas.

Etimologija

Netaisyklingas ispanų satisfacer būtojo dalyvio pavidalas, iš lotynų satisfacere.

Dažni junginiai