1
daiktavardis[C]
Kėdė; kilnojama sėdynė, paprastai su atlošu, skirta vienam asmeniui.
/ʃɛz/
Tarimas
Etimologija
Iš senosios prancūzų kalbos chaire, iš lotynų cathedra, iš senovės graikų kalbos kathédra, reiškiančio „sėdynė“ arba „kėdė“.
Pavyzdžiai
Elle a tiré une chaise près de la fenêtre.
/ɛl a tiʁe yn ʃɛz pʁɛ də la fənɛtʁ/
Ji patraukė kėdę prie lango.
Il manque deux chaises autour de la table.
/il mɑ̃k dø ʃɛz otuʁ də la tabl/
Prie stalo trūksta dviejų kėdžių.
Dažni junginiai
chaise pliante
chaise haute
chaise longue
chaise de bureau
dossier de chaise
Sugeneruota DI