1
daiktavardis[U]
viltis; jausmas, kad norisi, jog kas nors įvyktų, ir tikėjimas, kad tai gali įvykti
/ɛs.pwaʁ/
Tarimas
Etimologija
Iš senosios prancūzų kalbos espoir, susijęs su espérer, iš lotynų sperāre, „tikėtis“.
Pavyzdžiai
Il garde espoir malgré les difficultés.
/il ɡaʁd ɛs.pwaʁ mal.ɡʁe le di.fi.kyl.te/
Jis nepraranda vilties nepaisydamas sunkumų.
L'espoir fait vivre.
/lɛs.pwaʁ fɛ vivʁ/
Viltis palaiko žmones.
Antonimai
Dažni junginiai
Sugeneruota DI