1
būdvardisvyriškoji giminė, vienaskaita; moteriškoji: fière; daugiskaita: fiers, fières
Išdidus; jaučiantis pasitenkinimą ar savivertę dėl savo savybių, pasiekimų ar ryšių.
/fjɛʁ/
Tarimas
Etimologija
Iš senosios prancūzų kalbos fier, iš lotynų ferus, reiškiančio „laukinis, žiaurus“, vėliau įgavusio reikšmę „išdidus“ arba „kilnus“.
Pavyzdžiai
Il est fier de son travail.
/il ɛ fjɛʁ də sɔ̃ tʁavaj/
Jis didžiavosi savo darbu.
Un père fier souriait dans la foule.
/œ̃ pɛʁ fjɛʁ suʁjɛ dɑ̃ la ful/
Išdidus tėvas šypsojosi minioje.
Dažni junginiai
être fier de
rendre fier
fier de soi
fier comme un paon
Sugeneruota DI