1
daiktavardis[U]
Pavydas; susierzinimo, įtarumo ar savininkiškumo jausmas, kylantis bijant prarasti kieno nors meilę arba dėl kito žmogaus pranašumų.
/ʒa.lu.zi/
Tarimas
Etimologija
Iš prancūzų kalbos jaloux („pavydus“) + -ie, galiausiai siejamas su lotynų kalbos zelosus („uolus, pavydus“) ir graikų kalbos zêlos („uolumas, varžymasis“).
Pavyzdžiai
Sa jalousie a fini par étouffer leur relation.
/sa ʒa.lu.zi a fi.ni paʁ e.tu.fe lœʁ ʁə.la.sjɔ̃/
Jo pavydas galiausiai užgniaužė jų santykius.
Il éprouve une jalousie maladive envers son frère.
/il e.pʁuv yn ʒa.lu.zi ma.la.div ɑ̃.vɛʁ sɔ̃ fʁɛʁ/
Jis jaučia liguistą pavydą savo broliui.
Sinonimai
Antonimai
Dažni junginiai
éprouver de la jalousie
ressentir de la jalousie
jalousie maladive
crise de jalousie
Sugeneruota DI