1
daiktavardis[C]
metų laikas; viena iš pagrindinių metų dalių, kurią žymi būdingi orai, klimatas ar gamtinės sąlygos.
kisetsu
Tarimas
Etimologija
Sino-Japanese compound from 季, meaning “season,” and 節, meaning “period” or “juncture.”
Pavyzdžiai
春は新しい季節の始まりです。
haru wa atarashii kisetsu no hajimari desu
Pavasaris yra naujo metų laiko pradžia.
この季節は雨が多い。
kono kisetsu wa ame ga ooi
Šiuo metų laiku dažnai lyja.
Rašmenų analizė
季
ki
season
節
setsu
period; occasion; section
Dažni junginiai
Sugeneruota DI