Kraunama...
cha'rakteris
charakteris
1
daiktavardis[C]
Žmogaus būdas, asmenybė ar būdingų protinių ir emocinių savybių visuma.
Tarimas
Etimologija
Pasiskolintas per Europos kalbas iš graikų kharaktēr, iš pradžių reiškusio ženklą, išskirtinį požymį arba įrėžtą spaudą.
Pavyzdžiai
Jo charakteris ramus, bet tvirtas.
Vaiko charakteris formuojasi šeimoje.
Sinonimai
Dažni junginiai
Sugeneruota DI
2
daiktavardis[C, U]
Daikto, įvykio, veiksmo ar situacijos prigimtis, tipas arba išskirtinė savybė.
Tarimas
Etimologija
Paskolintas per Europos kalbas iš graikų kharaktēr, iš pradžių reiškusio žymę, išskirtinį ženklą arba išraižytą antspaudą.
Pavyzdžiai
Šio darbo charakteris yra kūrybinis.
Konflikto charakteris pasikeitė.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI
3
daiktavardis[U]
Valios stiprybė, tvirtumas arba moralinis atsparumas.
Tarimas
Etimologija
Paskolintas per Europos kalbas iš graikų kharaktēr, iš pradžių reiškusio ženklą, išskirtinį požymį arba įraižytą antspaudą.
Pavyzdžiai
Charakteris padeda žmogui nepasiduoti.
Sinonimai
Antonimai
Dažni junginiai
Sugeneruota DI