1
daiktavardis[C]
uoga; mažas, paprastai sultingas vaisius, pavyzdžiui, braškė, mėlynė, avietė ar serbentas
Tarimas
Etimologija
Paveldėtas baltų žodis, giminingas latvių oga ir senųjų prūsų woge, reiškiantis „uoga“.
Pavyzdžiai
Ši uoga labai saldi.
Miške radome didelę mėlyną uogą.
Braškė yra kvapni raudona uoga.
Dažni junginiai
miško uoga
raudona uoga
prinokusi uoga
rinkti uogas
uogų uogienė
Sugeneruota DI