1
daiktavardis[C]
oficialus
žmona; moteris, su kuria kas nors yra susituokęs
échtgenote
Tarimas
Etimologija
Iš olandų echtgenoot „sutuoktinis“ ir moteriškosios giminės priesagos -e; galiausiai iš echt „teisėtas, legitimus; tikras“ ir genoot „draugas, palydovas“.
Pavyzdžiai
Zijn echtgenote werkt als arts.
Zíjn échtgenote wérkt als árts.
Jo žmona dirba gydytoja.
De premier verscheen met zijn echtgenote op de receptie.
De premíer verschéen met zíjn échtgenote op de recéptie.
Premjeras į priėmimą atvyko su savo žmona.
Antonimai
Dažni junginiai
zijn echtgenote
mijn echtgenote
de echtgenote van
met zijn echtgenote
Sugeneruota DI