1
daiktavardis[U]
poilsis; laikotarpis arba būsena, kai nedirbama, nejuda ar nebūnama aktyviam, ypač norint atsigauti.
rúst
Tarimas
Etimologija
Iš vidurinės olandų kalbos ruste, iš vakarų germanų kalbos žodžio, reiškiančio „poilsį, atokvėpį“; susijęs su vokiečių Rast ir anglų rest.
Pavyzdžiai
Na het werk heb ik rust nodig.
Ná het wérk heb ik rúst nódig.
Po darbo man reikia poilsio.
De arts raadde haar veel rust aan.
De árts ráadde haar véel rúst áan.
Gydytojas patarė jai daug ilsėtis.
Sinonimai
Antonimai
Dažni junginiai
Sugeneruota DI