1
przymiotnikinflected adjective; masculine nominative singular
uparciwy, obstinowany; niechętny do zmiany swojego zdania lub zachowania
užsispýręs
Wymowa
Etymologia
From Lithuanian užsispirti “to dig in one’s heels, insist, be stubborn,” formed with už- and the reflexive element -si- from spirti “to kick, push.”
Przykłady
Jis toks užsispyręs, kad retai keičia nuomonę.
Jís tóks užsispýręs, kad retaĩ keĩčia núomonę.
Jest tak uparty, że rzadko zmienia zdanie.
Užsispyręs vaikas nenorėjo eiti namo.
Užsispýręs vaĩkas nenorė́jo eĩti namõ.
Uparte dziecko nie chciało iść do domu.
Antonimy
Kolokacje
užsispyręs žmogus
užsispyręs vaikas
užsispyręs kaip ožys
būti užsispyrusiam
Wygenerowane przez AI