1
rzeczownik[C, U]
opóźnienie; spóźnienie lub stan bycia późniejszym, niż oczekiwano, zaplanowano lub zwykle bywa
vėlavímas
Wymowa
Etymologia
Derived from Lithuanian vėluoti “to be late” with the action-noun suffix -imas.
Przykłady
Traukinio vėlavimas sukėlė daug nepatogumų.
Tráukinio vėlavímas sukėlė dáug nepatogúmų.
Opóźnienie pociągu spowodowało wiele niedogodności.
Atsiprašome už vėlavimą.
Atsiprášome už vėlavímą.
Przepraszamy za opóźnienie.
Nuolatinis vėlavimas į darbą gali sukelti problemų.
Nuolatínis vėlavímas į dárbą gáli sukélti problémų.
Stałe spóźnianie się do pracy może powodować problemy.
Antonimy
Kolokacje
traukinio vėlavimas
skrydžio vėlavimas
nuolatinis vėlavimas
vėlavimas į darbą
atsiprašyti už vėlavimą
Wygenerowane przez AI