1
substantivo[C]
Pequeno dispositivo portátil usado para produzir uma chama, especialmente para acender cigarros, velas ou uma fogueira; isqueiro.
žiebtu'vėlis
Pronúncia
Etimologia
Derived from Lithuanian žiebti “to kindle, to light” with the noun-forming/diminutive element -uvėlis.
Exemplos
Ant stalo gulėjo senas žiebtuvėlis.
Ant 'stalo gu'lėjo 'senas žiebtu'vėlis.
Havia um isqueiro velho sobre a mesa.
Pametęs žiebtuvėlį, jis negalėjo uždegti žvakės.
Pa'metęs žiebtu'vėlį, jis nega'lėjo už'degti 'žvakės.
Tendo perdido o isqueiro, ele não conseguiu acender a vela.
Colocações
dujinis žiebtuvėlis
benzininis žiebtuvėlis
vienkartinis žiebtuvėlis
uždegti žiebtuvėliu
Gerado por IA