1
adjetivomasculine nominative singular adjective; feminine: darbšti; comparative: darbštesnis; superlative: darbščiausias
laborioso; diligente; inclinado a trabalhar com cuidado e constância.
darbš'tus
Pronúncia
Etimologia
Derived from Lithuanian darbas (“work”), related to dirbti (“to work”), with an adjectival suffix.
Exemplos
Jis labai darbštus darbuotojas.
'Jis 'labai darbš'tus darbuo'tojas.
Ele é um funcionário muito trabalhador.
Darbštus žmogus greitai pasiekia tikslų.
Darbš'tus žmo'gus 'greitai pa'siekia 'tikslų.
Uma pessoa diligente alcança objetivos rapidamente.
Mokytoja pagyrė darbštų mokinį.
Moky'toja pa'gyrė darbš'tų mo'kinį.
A professora elogiou o aluno esforçado.
Sinônimos
Antônimos
Colocações
darbštus žmogus
darbštus darbuotojas
darbšti mokinė
darbščios rankos
Gerado por IA