substantivo

[U]

paciência; a capacidade de manter a calma e suportar atraso, dificuldade, incômodo ou sofrimento sem se abalar

kantry'bė

Pronúncia

Etimologia

Derived from Lithuanian kantrus meaning “patient, enduring,” with the abstract noun suffix -ybė.

Exemplos

Kantrybė padeda įveikti sunkumus.

Kantry'bė pa'deda į'veikti 'sunkumus.

A paciência ajuda a superar as dificuldades.

Mokytojui reikia kantrybės.

Moky'tojui 'reikia kantry'bės.

Um professor precisa de paciência.

Jis neteko kantrybės ir supyko.

Jis ne'teko kantry'bės ir su'pyko.

Ele perdeu a paciência e ficou com raiva.

Sinônimos

Antônimos

Colocações

turėti kantrybės

netekti kantrybės

prireikti kantrybės

geležinė kantrybė

kantrybės taurė

Gerado por IA