1
substantivoSubstantivo contável [C]
Um cônjuge; especialmente um marido ou parceiro matrimonial masculino.
su'tuoktinis
Pronúncia
Etimologia
Derivado do lituano sutuokti ou susituokti, que significa “casar-se, unir em matrimônio”, com o sufixo formador de substantivos -inis.
Exemplos
Mano sutuoktinis dirba mokykloje.
'Mano su'tuoktinis 'dirba mo'kykloje.
Meu cônjuge trabalha em uma escola.
Prašyme reikia nurodyti sutuoktinio vardą.
Prašyme 'reikia nu'rodyti su'tuoktinio 'vardą.
O formulário exige informar o nome do cônjuge.
Sinônimos
Colocações
teisėtas sutuoktinis
buvęs sutuoktinis
sutuoktinio sutikimas
sutuoktinių turtas
Gerado por IA