1
существительное[C, U]
Гром; громкий грохочущий или раскатистый звук, который слышен после молнии во время грозы.
griaustínis
Произношение
Этимология
Происходит от литовского griausti, означающего «греметь, реветь», с суффиксом, образующим существительные, -inis.
Примеры
Naktį griaustinis pažadino vaikus.
Náktį griaustínis pažádino vaikús.
Ночью гром разбудил детей.
Po žaibo netrukus pasigirdo griaustinis.
Po žáibo netrukus pasigírdo griaustínis.
Вскоре после молнии послышался гром.
Tolimas griaustinis aidėjo virš miško.
Tolímas griaustínis aidėjo virš míško.
Вдали над лесом гремел гром.
Коллокации
tolimas griaustinis
griaustinio garsas
griaustinis griaudžia
griaustinis dunda
Сгенерировано ИИ