1
существительное[U]
Свойство или состояние быть спонтанным; действовать или происходить естественно, без планирования или внешнего принуждения.
spontaniškúmas
Произношение
Этимология
From Lithuanian spontaniškas “spontaneous” + the noun-forming suffix -umas; ultimately related to Latin spontaneus “voluntary, of one’s own accord.”
Примеры
Jo spontaniškumas visus maloniai nustebino.
Jó spontaniškúmas vísus maloniaí nustebíno.
Его спонтанность приятно удивила всех.
Kūryboje spontaniškumas dažnai padeda rasti naujų idėjų.
Kūrýboje spontaniškúmas dážnai padéda rásti naujų́ idėjų́.
В творчестве спонтанность часто помогает находить новые идеи.
Коллокации
kūrybinis spontaniškumas
vaikiškas spontaniškumas
natūralus spontaniškumas
spontaniškumo jausmas
Сгенерировано ИИ