1
іменник[C, U]
страх; неприємне почуття, яке виникає, коли людина відчуває небезпеку, загрозу або шкоду.
'baimė
Вимова
Етимологія
Inherited Baltic word, related to Latvian bailes “fear”; ultimately from a Baltic root connected with being afraid.
Приклади
Baimė kartais apsaugo žmogų nuo pavojaus.
'Baimė 'kartais ap'saugo 'žmogų nuo pa'vojaus.
Страх іноді захищає людину від небезпеки.
Ją apėmė baimė prieš egzaminą.
Ją a'pėmė 'baimė prieš eg'zaminą.
Перед іспитом її охопив страх.
Колокації
Згенеровано ШІ