1
іменник[C]
поцілунок; дотик до когось або чогось губами як знак прихильності, вітання, поваги або бажання.
buči'nys
Вимова
Етимологія
Derived from Lithuanian bučiuoti, “to kiss,” with the noun-forming suffix -inys.
Приклади
Ji padovanojo jam švelnų bučinį į skruostą.
Ji padova'nojo jam 'švelnų buči'nį į 'skruostą.
Вона ніжно поцілувала його в щоку.
Pirmasis bučinys jiems liko nepamirštamas.
Pir'masis buči'nys jiems 'liko nepamir'štamas.
Їхній перший поцілунок залишився для них незабутнім.
Atsisveikindama mama paliko bučinį ant vaiko kaktos.
Atsisveikin'dama 'mama pa'liko buči'nį ant 'vaiko 'kaktos.
Прощаючись, мама залишила поцілунок на чолі дитини.
Синоніми
Колокації
pirmasis bučinys
švelnus bučinys
aistringas bučinys
atsisveikinimo bučinys
bučinys į skruostą
Згенеровано ШІ