1
іменник[C]
мандрівник; людина, яка подорожує, особливо задля задоволення, дослідження або на значну відстань
keliáutojas
Вимова
Етимологія
Від литовського keliauti «подорожувати» із суфіксом -tojas, що означає особу, яка виконує дію.
Приклади
Keliautojas laukė traukinio stotyje.
Keliáutojas láukė tráukinio stotýje.
Мандрівник чекав на поїзд на вокзалі.
Patyręs keliautojas visada pasiima žemėlapį.
Patýręs keliáutojas vísada pasiíma žemė́lapį.
Досвідчений мандрівник завжди бере із собою карту.
Kiekvienas keliautojas turi gerbti vietos papročius.
Kiẽkvienas keliáutojas tùri gérbti viẽtos papróčius.
Кожен мандрівник має поважати місцеві звичаї.
Синоніми
Колокації
patyręs keliautojas
vienišas keliautojas
keliautojų grupė
keliautojo kuprinė
Згенеровано ШІ