1
іменник[U]
довіра або впевненість у комусь чи в чомусь; переконання, що хтось або щось надійне, чесне чи здатне.
pasiti'kėjimas
Вимова
Етимологія
Derived from Lithuanian pasitikėti, “to trust, to rely on,” with the noun-forming suffix -imas.
Приклади
Pasitikėjimas draugais yra svarbus.
Pasiti'kėjimas 'draugais yra 'svarbus.
Довіра до друзів є важливою.
Tarp jų atsirado pasitikėjimas.
Tarp jų atsi'rado pasiti'kėjimas.
Між ними виникла довіра.
Антоніми
Колокації
Згенеровано ШІ