1
іменник[U]
Властивість або стан спонтанності; діяти або відбуватися природно, без планування чи зовнішнього примусу.
spontaniškúmas
Вимова
Етимологія
From Lithuanian spontaniškas “spontaneous” + the noun-forming suffix -umas; ultimately related to Latin spontaneus “voluntary, of one’s own accord.”
Приклади
Jo spontaniškumas visus maloniai nustebino.
Jó spontaniškúmas vísus maloniaí nustebíno.
Його спонтанність приємно всіх здивувала.
Kūryboje spontaniškumas dažnai padeda rasti naujų idėjų.
Kūrýboje spontaniškúmas dážnai padéda rásti naujų́ idėjų́.
У творчості спонтанність часто допомагає знаходити нові ідеї.
Колокації
kūrybinis spontaniškumas
vaikiškas spontaniškumas
natūralus spontaniškumas
spontaniškumo jausmas
Згенеровано ШІ