1
іменник[C], masculine; feminine: sugyventinė
Чоловік-співмешканець; чоловік, який живе з іншою особою в стосунках, подібних до подружніх, але не перебуває з нею в шлюбі.
sugy'ventinis
Вимова
Етимологія
Derived from Lithuanian sugyventi “to live together, get along” with the adjectival/noun-forming suffix -inis.
Приклади
Jos sugyventinis dirba užsienyje.
Jos sugy'ventinis 'dirba užsie'nyje.
Її співмешканець працює за кордоном.
Policija apklausė sugyventinį kaip liudytoją.
Po'licija ap'klausė sugy'ventinį kaip liudy'toją.
Поліція допитала співмешканця як свідка.
Колокації
buvęs sugyventinis
gyventi su sugyventiniu
moters sugyventinis
nukentėjusiosios sugyventinis
Згенеровано ШІ