1
名詞[C]
錘子；一種帶有沉重頭部的手工具，用於敲打、釘釘子或砸碎物體。
plaktúkas
發音
詞源
Formed from Lithuanian plakti “to beat, strike” with the diminutive noun suffix -ukas.
例句
Ant stalo gulėjo plaktukas.
Ant stálo gulė́jo plaktúkas.
桌上放著一把錘子。
Man reikia plaktuko vinims įkalti.
Man réikia plaktúko víníms įkálti.
我需要一把錘子來釘釘子。
搭配
plaktuku įkalti vinį
guminis plaktukas
medinis plaktukas
plaktuko kotas
AI 生成